Depresijos Paplitimas Lietuvoje – Mano Patirtis Ir Kaip “Išgyti”

"Depresija yra didelė problema, nes apie 10% Lietuvoje gyventojų ją patiria"

Juodas pilnas nerimo paukštis taikosi į žmogų...

Mano nuomonė ir patirtis apie depresijos paplitimą Lietuvoje ir galbūt tai ir tau padės tavo kelionėje pamatyti ją iš kitos pusės…

Labas tau, gera pakalbėti šia svarbia tema su tavim. 😛

“Depresija yra didelė problema, nes apie 10% Lietuvoje gyventojų ją patiria, o ketvirtadalis gyvenime yra patyrę depresijos epizodus. Ši būsena dažnai lieka negydoma, kas prisideda prie aukšto savižudybių lygio.” – tokį atsakymą gavau internete tyrinėjant didžiausias Lietuvos bėdas, kodėl žmonės nėra laimingi.

Taigi depresija, mano drauge.

Mano asmeninių sesijų metų taip pat žmonės dažnai atkeliauja su depresija ir liūdnu nusiminusiu tonu dalinasi apie tai.

Noriu pasidalinti šįvakar savo nuomone ir patirtimi apie tai ir galbūt tai ir tau padės tavo kelionėje pamatyti ją iš kitos pusės.

Nėra tokio dalyko kaip “depresija”.

Lygiai taip pat kaip nėra tokio dalyko kaip “protas”, nes yra tik mintys. Mes patiriam mintis, bet proto neturim (hehe). Nėra tokio dalyko kaip protas, nors visi su tuom kovoja.

Lygiai taip pat, nėra tokio dalyko kaip “depresija”, nors “10% ja serga”.

Ką mes iš tikro turim, turim daug jausmų kylančių kūne ir didžiulę baimę juos jausti.

Ir iš tos baimės ir informacijos ir palaikymo trūkumo, žmonės puola gerti alkoholį, valgyti, rūkyti, tampa priklausomi prie įvairiausių substancijų – ir visa tai skirta tik vienam tikslui – numalšinti jausmus ir jų kilimą kūne.

Didelis socialinių tinklų poveikis žmonėms, lyginimas savęs su kitais ir atsiskyrimas tikrovėje dar labiau pastiprina šį norą nejausti ir slopinti savo jausmus.

Taigi koks atsakymas, kaip išeiti iš depresijos?

Nesvarbu ar tai “depresija” ar “panikos ataka” ar “galvos skausmas” – atsakymas yra VIENAS, mano drauge.

VIENAS, jeigu nori išeiti iš to amžiams ir nebevartoti vaistų ir kitų pastovių gydymų.

Ar jau atspėjai koks jis? Pradėti jausti savo jausmus. ❤️

Tai iš tiesų taip paprasta. 

Jeigu žmonės žinotų, kiek pinigų, laiko, sveikatos ir nervų sistemos alinimo jie sutaupytų, jeigu pakeistų “kaip man išgydyti depresiją” – negatyvų požiūrį į save ir matymą, kad kažkas su tavimi yra blogai

į 

“kaip man susitikti su šiuo jausmu ir nepabėgti nuo jo, kaip būti pilnai šioje akimirkoje, jausti, visiškai išbūti jausme nejudant ir priimti viską, kas kyla su visu atvirumu ir meile”

Žinok, kad tu nesergi.

Žinok, kad su tavimi viskas absoliučiai gerai. Trūksta tik informacijos ir palaikančios grupės, kur gali nerti į tai ir pakeisti savo gyvenimą 180 laipsnių.

Visos substancijos, ką dedam ant viršaus jausmų, tik slopina juos, jos niekada nėra apie priežastį ir jos nesutvarko.

O priežastis visada yra baimė jausti save. Baimė sustoti. Baimė pažiūrėti.

Ir kai nejaučiam – sunkūs jausmai kaupiasi kūno viduje, nes žmonės leidžia eiti tik džiaugsmui ir kitiems “pozityviems jausmams”, o kitiems sunkesniems neleidžia. Jie stringa.

Aš ankščiau irgi be galo bijojau jausti, dėjausi kaukes ir daug valgydavau, negalėdavau išbūti ramiai net kelių minučių vienoje vietoje.

Bet susitikau su savo vidumi. Ir dabar mane veda širdis pasidalinti tuom su kitais, kurie yra atviri tai priimti ir nori taip pat išeiti iš to.

Žinoma, daug lengviau skamba išgerti tabletę, kai kyla sunkūs jausmai.

Nereikia nieko žiūrėti, jausti ir dirbti.

Tačiau jausmai niekur nedingsta, jie laukia sekančios progos pakilti ir vėl tada norisi gerti dar vieną tabletę ar suvalgyti dar vieną tortą.

Kūnas nelabai mėgsta šiuos dalykus, ką žmonės krauna į juos, kai iškyla jausmai.

Jis daug geriau veikia be slopinančių tablečių ar riebių tortų. Gali bėgti kalnais!

Gali kvėpuoti. Gali jausti. Kiekviena diena tampa gyva.

Ir niekada nebenori grįžti atgal į slopinimą.

Sakant tai, jeigu reikia palaikančios grupės eiti per šiuos procesus, žinok, kad tu nesi vienas, prisijunk į mūsų Akademijos grupę ir padėsim tau susitikti su visais kylančiais jausmais.

Jau ne vienas žmogus ten atsisakė raminančių slopinančių vaistų. Nes Akademijos Jausmų Sesijos ir Violetos gydančios meditacijos valdo. 🙂

Ačiū tau, kad skaitei.

Laikykis ir stiprybės kelionėje. Ir atmink, tu niekada nesergi. Tik pasaulis bando tave įtikinti tuom, kad jaustumeis “auka” ir galėtų tave valdyti.

Bet tu nesi “auka”. Tu dieviška būtybė. Laikas iškišti savo nosytę ir išlysti pasirodyti. Aš jau lendu. 😛

P.S. Aš paskutinius 5-6 metus skyriau visą savo laiką ištobulinti šį jautimo meną, nors galėjau sukurti milijoninį verslą ir savo energiją skirti ten. Aš pasirinkau tai, kas labiausiai vertinga gyvenime. Ir tai yra mūsų jausmai.

Prisijunk ir išmokysiu tave

R.

Pasidalink su Facebook draugais

Jeigu jauti, kad šis tekstas palietė kažką gilaus ir jautraus tavyje ir nori sužinoti dar daugiau gyvenimo paslapčių, patirti tai, ką giliai širdyje jauti, bet nerandi to šiame pasaulyje, paskaityk apie mūsų Akademijos grupę paspaudus žalią mygtuką žemiau. 

Leisk sau augti bei klestėti visose gyvenimo srityse.

>

Kurį pasaulį maitini – vidinių jausmų pasaulį, savo širdies ir Dievo vedimą ar minčių, programų, argumentų ir baimių pasaulį? Kurį laistai savo laistytuvu per dieną daugiau? Pažiūrėk, kaip kūnas jaučiasi, kai pagalvoji apie Dievo balsą ir jo vedimą, nerūpestingumą, neatsakomybę, nekontroliavimą, visišką paleidimą, ir kaip kūnas jaučiasi, kai tu saugaisi, bijai, suspaudi save, neleidi sau, bėgi, slepiesi, jauti kaltę. Kaip manai, kokioje energijoje kūnas labiau klesti, išlieka jaunas, gyvas, sveikas ir stiprus? Ar Dievo ir širdies balso sekime, ar baimės ir kaltės programų palaikyme?

Visiškai nesvarbu, koks tavo gyvenimas buvo iki šios akimirkos, nesvarbu, ką pridarei ir ko nepridarei – mes visi visko pridarėm ir nepridarėm – šita akimirka yra naujas lapas, nauja reinkarnacija, naujas Dievo pasaulis. Ir šią akimirką tu gali pasirinkti savo širdimi kryptį – į baimę, kaltę, trūkumą ir užspaudimą arba į Dievą, į vidų, į laisvę ir savo karališkumą. Kai tai skaitai, gali kilti minčių: ,,Skamba gražiai, bet kaip tai padaryti, tai ne man, nežinau, kaip iš to išeiti, visą gyvenimą buvo taip”. Tai tik baimės, kaltės ir proto mintys, netikėk jomis, nebelaistyk jų. Palik jas, tegul jos ateina, bet, kai jos ateina, pažymėk jas, kaip paukštukus žiedeliu pažymi prižiūrėtojai, kad, jeigu jie išskrenda ir juos pagauna vėl, atpažintų, kuris yra kuris, ir taip apie juos renka informaciją. Lygiai taip pažymėk visas savo mintis naudojant savo dėmesį ir stebėjimą – pažiūrėk į mintį, pagauk ją savo žvilgsniu, uždėk ant jos žymę, kad “aš jau pamačiau tave, tu jau pamatyta, pažymėta”, ir paleisk. Leisk jai eiti, nebesaugok jos. Daugiau nieko neturi daryti. Tu ją pažymi, uždedi ant kojos žiedelį ir, kai ji išeina, tu ją paleidi. Nebėk paskui ieškoti jos, nes gali ją sekti savo kompiuteryje – tavo duomenų bazėje ji jau įrašyta. Taip pastebėk visas savo mintis, kurios sukuria bet kokį limitą. Pažymėk jas ir paleisk. Stebėjimas yra tam, kad pažymėtum. Neturi su jomis kovoti, neturi maištauti prieš jas. Tu esi tiesiog prižiūrėtojas, kuris pastebi ir pažymi viską, ko nebenori daugiau patirti gyvenime, ir paleisk tai.

Jeigu jauti dar bet kokią savo kontrolę, bet kokį laikymą, atpalaiduok jį, tegu ištirpsta. Ar jauti meilę savo kūnui? Ar gali pasakyti savo kūnui “Aš myliu tave”? Pajausk, kokį jausmą sukelia šis klausimas. Gali pasakyti savo kūnui: “Aš myliu tave, tu nuostabus” ir pajausk, kas vyksta kūne. Leisk visoms visoms energijoms eiti, kilti, plėstis, spausti, judėti, būti. Dabar esi indas, per kurį važiuoja traukiniai – skirtingos energijos, skirtingos vibracijos. Nesvarbu, ar jauti daug jų ar mažai, bet leisk viskam vykti, kad ir kas vyksta šią akimirką ir visiškai nesikišti į tai, atiduoti tai į Dievo rankas, palikti savo kūną, palikti visą šį pasaulį, išeiti atostogų.

Jeigu ateina kokios nors mintys, visiškai nieko nedaryk dėl to. Tu esi erdvė, į kurią mintys ateina ir išeina, kurioje viskas vyksta, pasirodo ir dingsta. Visiškai nieko neturi daryti. Pasitikėk, leisk akimirkos energijai tave nešti ir atnešti visa, ko reikia. Jeigu akimirka atneša mintis ir aktyvų protą, vadinasi – tai pats tobuliausias dalykas, kuris gali dabar nutikti, būk atviras(-a) viskam, visoms mintims ir protui, tegu vyksta, tegu ateina – duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką. Duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką.

Jei jauti, kad kažką dar saugai, priešiniesi ir blokuoji, pabandyk tai atpalaiduoti ir visiškai nebedėti jokių pastangų. Kaip vėjo plaikstomas maišiukas juda ore iš kairės į dešinę, aukštyn, žemyn, taip ir tu leisk energijoms ir vibracijoms tave mėtyti į visas puses: aukštyn, žemyn, į protą, iš proto, į jausmus, iš jausmų, į stebėjimą, iš stebėjimo. Leisk viskam viskam vykti, duok viskam laisvę, tegu kyla, tegu juda, tegu teka ir tirpsta. Absoliučiai nieko nedaryk, nesistenk būti stebėjime, net nestebėk. Neleisk savo protui nieko pačiupti – jokios praktikos, jokio metodo, jokio veiksmo, nieko nereikia. Jeigu ateina mintis ,,Kaip nieko nedaryti, tai ką man daryt, kad nieko nedaryt?” – eina šikt jinai, nieko nedaryk dėl tos minties, pamiršk net stebėjimą. Kas lieka?

Tik tu su savim dabar. Tai ir yra gyvenimas – tu dabar. Visa kita netikra, visa kita eina šikt. Tik Tu ir Dabar.

Iš pradžių klausiau, ar gali pasakyti, kad myli savo kūną, dabar noriu pratęsti ir paklausti – ar gali pasakyti: ,,Aš myliu šį pasaulį, aš myliu Žemės planetą”? Ar gali pasakyti, koks tavo santykis su šiuo pasauliu, su Žeme – ar gera čia būti, ar nekenti čia būti? Pajausk vidumi – ar nori apkabinti Žemę, ar nori pasiimti kūjį ir sudaužyti viską, išsilaisvinti iš šios planetos ir visos kančios, kurią čia patyrei. Jei renkiesi kūji, leisk sau patirti šią energiją, kaip tu daužai viską, kad tu nekenti, kad pyksti, kad tave užkniso. O jeigu myli, pajausk, ar neapgaudinėji savęs ir ar po ta meile nėra paslėptos agresijos ir nekentimo. Būk nuoširdus(-i) sau, kai klausi šitų klausimų.

Kad ir ką jauti dabar – nesipriešink, leisk viskam būti. Ir nieko daugiau nedaryk. Noriu, kad pajaustum savo visą kūną periferiškai, viską kartu nuo galvos iki kojų, pajaustum, kokia dabar yra jo energija, jo vibracija, jo energijos kokybė. Tiesiog pajausk. Pajausk, ar dar yra kokių nors jausmų, emocijų, energijų kūne – galvoj, krūtinėj, pilve, saulės rezginy ar dar kur nors. Jeigu yra, susikoncentruok į bet kurį energijos kamuolį ir pabūk su juo, skirk jam savo dėmesio, energijos, bet nekeisk jo. Pabūk su juo kartu. Stebėk visą savo kūną periferiškai, kas vysta, kaip jis pulsuoja, gal energija teka, gal elektra jaučiasi, stebėk ir jausk, kas kūne vyksta būtent dabar.

Jeigu patiko nieko nedaryti, būti, jausti, stebėti, žinok, kad ši kokybė gali būti su tavimi visą tavo likusią dieną. Paprašyk to dvasios, Dievo. Sakyk: ,,Aš noriu jaustis taip visą dieną”. Turėk tokią intenciją, ir tai išsipildys. Prašyk, ir bus padaryta.

Noriu labai padėkoti tau, kad skaitei šį laišką, kad renkiesi šią erdvę, o ne milijoną kitų dalykų pasauly šią akimirką.

Gera įtraukti tave į mūsų jautrią šeimą, į mūsų ratą, į mūsų energiją, kur jaučiame savo jausmus ir nebijome pažiūrėti į save. Gera širdy stebėti, kaip visi aplinkui plečiasi, kyla, bunda. Ir tegu viskas, kas sunku, ištirpsta kaip sniegas pavasario saulėj. Su meile. Rytutis 😛