Mašinos Neužsivedimo Diena

Kaip gera nežinoti! Trečiasis mūsų laiškas kartu! Labas tau mano drauge ir vėl! 🙂

Jėėėė! 

Kaip gera nieko nežinoti išvis! Nežinoti, ką turėčiau pasakyti per šį laišką, nežinoti, ką reikia pasakyti dienos metu, nežinoti, ką pasakyti žmogui kai jį sutinki, nežinoti, ką valgysi vakarienei, kol nėra vakaro, nes dar tik rytas. Kai aš pradedu ar noriu ką nors sukurti, aš tiesiog pasiimu rašiklį arba paspaudžiu įrašymo mygtuką ir aš absoliučiai neįsivaizduoju kas tada nutiks! Ir tada visada visada nutinka labai gražūs dalykai!

Kaip smagu yra į šią akimirką, veiksmą, situaciją ateiti su visiška nežinomybe ir kaip aš sakau – smalsumu ir “pažiūrėjimu kas nutiks”! Nes tada nedarom to iš “mažo savęs”, iš proto, kaip iš asmenybės. Kai mes nežinom kaip rezultatas turi atrodyti ir nutikti – esam atviri atviri nutikti absoliučiai viskam ir tada visas veiksmas vyksta iš vietos, kuri yra aukščiau nei protas. Tai galima sakyti – mūsų aukštesnis Aš. Ar Dievas, vedantis mus. Ar Gyvenimas, einantis per mus. Ar tai Visata, veikianti per mus. Ar Širdis, kalbanti per mus. Žodžiu, tai yra vieta, kur nėra proto, kur protas nepasiekia nes mes nežinom nieko, mes absoliučiai nieko nežinom! Esam dundukai! Kiauri kaip kosmoso erdvė ir tušti… Tuščia viduj, tuščia galvoj, tuščia ir kiaura toj vietoj iš kur mes tai darom hehe.

Ir kas tada nutinka? Pavyzdžiui, žmogus turi vesti kitiems kokią prezentaciją ar pristatyti, papasakoti kokį seminarą. Ir jis ruošiasi, ruošiasi kokią savaitę ar dvi, kartojasi kasdien… (Aš jaučiu tave, žinau kaip sunku tai yra…) 

Žodžiu jis kartojasi kasdien, ką reikės pasakyti žmonėms, kaip reikės atrodyti, kaip jie supras jį, kaip jie perims informaciją..? Ir jis kala ir kala, vis ruošiasi ir ruošiasi, ir kai ateina ta diena, dažniausiai visada viskas būna kitaip, negu jis planavo. Ir tada energija ir viskas pasisuka visai kitaip su žmonėm ir tada jis bando iš proto “įgrūsti” tai, ką taip sunkiai ir ilgai ruošėsi… 

Kai taip gyvenam – tada neišeina atrodo viskas, nėra lengvumo, neteka, neplaukia niekas, neplaukia tavo darbas. Tavo gyvenimas neplaukia, jeigu tu ruošiesi jam! Jeigu tu ruošiesi gyvenimui, tada gyvenimas neplaukia hehe! Jeigu tu nori žinoti kaip gyventi, ką tau reikia tiksliai daryti, tada gyvenimas neteka. Jeigu tu žinai ir nori žinoti – ten aktyvuojasi žmogaus įsitikinimai ir protas, smegenys, stabdosi tada viskas ir atrodo stovi pats sau kely. Stovi sau kely kaip malka ant kelio ir negali jos niekaip patraukti ir mašina nepravažiuoja ups!

Tai ką aš tau siūlau mano drauge! Pabandyk šiandien nežinoti nieko! Pabandyk nežinoti, kas turi būti šiandien, kodėl taip turi būti, arba ką turi pasakyti kitiems, ką turi valgyti vakare arba kaip privalai atrodyti, kaip tave žmonės matys. Žodžiu pasistenk nieko šiandien nežinoti, ką ankščiau norėdavai žinoti ir tiesiog “pažiūrėk kas nutiks” kaip aš sakau! Pažiūrėk kas nutiks ir tu žinok, kad kai ateina momentas, tą momentą tu žinai, ką tau reikia pasakyti, padaryti, ką suvalgyti. Tavo kūnas ir tavo Dvasia visada pasakys ir atsiųs jausmą, vedimą, aiškumą. Kai ateina momentas tam įvykiui nutikti, būtent tam momente tu žinai nežinodamas, ką tau reikia pasakyti, padaryti ir t.t. O iki tol, viena minutė iki to, tu nieko nežinai kas bus ir dar negali žinoti, nes dar yra visai kita energija. 

Ryte tu neįsivaizduoji, kas tavęs laukia vakare. Prieš susitikimą, darbo pokalbį, tu neįsivaizduoji, kas nutiks, kas ten bus ir ką ten reikės pasakyti. Jeigu tu ruošiesi tam, jeigu tu kali informaciją, tu eini iš proto ir iš mažų žemiškų smegenų, o ne iš savo aukštesnio Aš, ne iš Dievo vedimo, ne iš savo Dvasios. Tu eini iš “mažo savęs”, vienas kaip maža asmenybė ir tada tave dažniausiai “suvalgo protas”, ar kitų žmonių protai, apsikrauni save ir yra labai labai sunku ir nėra energijos tekėjimo. Bet jeigu tu nežinai ir tu nueini su intencija, kad “aš nieko nesiruošiu, aš neįsivaizduoju kas bus, aš tiesiog nueisiu ir pažiūrėsiu kas nutiks! Aš pažiūrėsiu, kas nutiks kai pradėsiu rašyti ar pradėsiu kalbėti. Aš neįsivaizduoju kas bus tol, kol paspausiu mygtuką “įrašyti”. Bet kai aš paspausiu, kažkaip pasitikiu, kad kažkas bus ir kažkas vyks savaime! Per mane šnekės Dievas, Gyvenimas, mano aukštesnis Aš, Širdis…”

Žodžiu kažkas vyks ir tai bus begalo gražu. Bus be galo aukšta vibracija, bus be galo gera energija… Ir tu žinok, jei aš daryčiau savo įrašus ir laiškus iš proto arba rašyčiau tekstus, šiuos laiškus iš proto, jei galvočiau, ką turiu pasakyti juose, jeigu ruoščiausi iš vakaro, ką turiu pasakyti ar parašyti – būtų visiškas absurdas ir niekas neišeitų man ir niekas neklausytų ir neskaitytų manęs ir sakytų “ką čia tas Rytis pjauna dabar kažkokias filosofijos, teorijas, nesąmones”.

Tai tu žinok, kad aš dabar niekada nesiruošiu nei ką pasakyti žmonėm, nei ką darau su jais per Jausmų Sesijas, nei ką rašau savo laiškuose. Aš niekada nieko nesiruošiu ir nenoriu nieko ruoštis ir planuoti ir nenoriu nieko žinoti. Aš absoliučiai nenoriu nieko žinoti kas bus šiandien; kas bus dienos metu, vakare, kas bus rytoj. Man tai svoris. Našta. Nes jeigu aš žinau – tada ateina protas ir tada mes prisikuriam lūkeščių, vilčių, planų ir dažniausiai po kurių mes jaučiamės blogai nes jie sugriūna. 

Pavyzdžiui, jei tavo mašina neužsiveda šiandien ir tu sėdi į tą mašiną su žinojimu, kad ji būtinai turi užsivesti, ji privalo užsivesti, “aš privalau suspėti ir nuvažiuoti į darbą”. Ir jeigu ji neužsiveda – tu tada jautiesi blogai, tu pyksti, nerviniesi. 

Bet jeigu tu nežinai kaip iš tikro turi būti šita akimirka, koks turi būti gyvenimas, tada tu nežinai, kad tavo mašina turi ir privalo užsivesti. Gal šiandien mašinos neužsivedimo diena? Ei ir jeigu ji dabar šiandien neužsiveda, tada pažiūrėkim kas nutiks toliau! Ir čia, šioje vietoje, tu tada esi pasitikėjime ir atvirume su gyvenimu. Atviras viskam. Atviras priimti viską, kas nutiks ir kaip nutiks!

Tu nežinai, kas turi būti šiandien, nežinai kas turi įvykti gyvenime, absoliučiai nuoširdžiai nežinai. Ir kas įvyksta yra būtent tai, kas įvyksta, tas kas ir turėjo įvykti ar nutikti ir tada tu gyveni su šita visa spontaniškos akimirkos srovės tėkme ir gyveni nežinodamas. Gyveni ir jauti, gyveni ir jauti, bet nieko nežinai. Nežinodamas žinai būtent tą akimirką, ką tau reikia pasakyti ar padaryti ir kaip gyventi, nes tu esi integruotas į gyvenimo tėkmę į gyvenimo srovę, gyvybę ir tada esi ir jautiesi vienas su gyvenimu. Tu gyveni ir plauki iš savo vidaus, širdies, iš savo aukštesniojo dieviško Aš. 

Ir tai nėra iš proto ar smegenų. Tu tada esi gyvenimo dalis, gyvenimo srovėje. Jeigu tu žinai, nori žinoti ir suprasti – tada tu nori laikyti savo energiją prote – jo istorijose, dramose ir tada tu labai labai save apsikrauni. Aš tave kviečiu išlipti iš ten nes ten fu fu, visiškas “grybas” yra gyventi tenais. Tu geriau ateik pas mane į gyvenimą, į realybę, kur tu nuoširdžiai ir paprastai nieko nežinai. Ir kaip gera tai yra! Kaip gera yra nežinoti!

Ir kai žiūrim pavyzdžiui kokį nors filmą ar einam į kino teatrą – mes visiškai nenorim žinoti kas nutiks tame filme, nes tada būtų neįdomu eiti jo žiūrėti jeigu jau matėm jį ir jeigu jau žinom kas nutiks tame filme nuo pradžių iki pabaigos. O dar mokėti už bilietą hehe! Tai atima visą įdomumą žiūrėti, nebent dėl spec. efektų, ar kokio jausmo, kai sugraudina kai skęsta Titanikas. Daug įdomiau yra nežinoti kas nutiks filme!

Tai aš kviečiu tave eiti į šią dieną kaip į filmą ir tiesiog būti su intencija: “Na, pažiūrėkim ką rodys ir atneš šiandien šis keistas gyvenimo filmas”. 

Ar tai bus Ekstrasensų Mūšis, ar tau šiandien bus kaip Vienas Namuose, ar tai bus virtuvės košmarai su Gordonu Ramziu???

Kad ir kas tavęs laukia šiandien, kad ir koks filmas tau bus, nesistenk žinoti ir galvoti kaip jis baigsis ir kodėl jis yra, nesiruošk jam ir tiesiog pažiūrėk, kas nutiks hehe! Kad ir kas vyksta šiandien – tai yra pats geriausias filmas tau. Mėgaukis ir žaisk su šia drama, kol tu dar čia hehehe!

Linkėjimai tau iš mano namuko ir va taip baigiasi šis laiškas, kurio aš visiškai neįsivaizdavau, koks jis turi būti. Ir kaip visada – jis gavosi tobulas. Ačiū tau, kad skaitei. 

Aš nieko nežinau 😛

R.