Praleisk Dieną Kaip Aš – 5 Ryčio Patarimai

(5 būdai gyventi tobulą dieną: patarimai ir praktika)

Sužinok 5 praktinius patarimus kaip gyventi nuostabią dieną. Stebėjimas, pasitikėjimas, vidinė ramybė ir laisvė! Kylam…

Labas tau iš mano vaikiškos crazy širdies. 😛

Dabar guliu tarp kalnų ir rašau tau šį laišką, noriu pasidalinti 5 PATARIMAIS,
kaip ir tu gali gyventi šiandien ir turėti nuostabią dieną (kaip Rytis).

Pasistengsiu kuo trumpiau. Aš juos naudoju kasdien!

 

1. Atiduok savo dieną į Dievo rankas

(Pakeisk žodį Dievas į Visata, Šaltinis, Kūrėjas, Aukštesnis Aš – pagal tai, kas tau artima širdy.)

Medžio ranka, rodanti kryptį žaliuojančiame miško take, apsuptame tankios, drėgnos augmenijos ir kalnuotos gamtos, simbolizuojanti ryšį su Aukštesne Jėga

Pabudus ryte, arba jeigu skaitai šį laišką po pietų (padaryk tai dabar) – ištark sakinį viduje:
“Atiduodu šitą dieną į Dievo rankas” arba “Atiduodu likusią dienos dalį į Dievo rankas”.

Net jeigu tai sakysi nenuoširdžiai, ar iš proto, ar netiki tuo – tiesiog ištark jį. 😛

Ir tada visiškai visiškai atpalaiduok kūną taip, lyg suspaustum ir atleistum visus raumenis. Kaip kai labai prispiria į tualetą ir “paleidi” kontrolę. Va taip atsipalaiduok, huuuuuuuuh, paleidi ir iškvėpk. ^_^

Kai nutiks kažkas dienos metu – prisimink, kad atidavei šią dieną aukštesnei jėgai ir dėl to, kad ir kas nutinka tau, ar iškyla – tai tobula, tai ne tavo rūpestis, ne tavo atsakomybė. Tiesiog stebėk tai, kas ateis į tavo lauką, ir prisimink tai. Kuo daugiau prisiminsi – tuo daugiau nebebūsi “mažas aš” ir tavo širdies vedimas ves tavo dieną.

 

2. Gyvenk iš Stebėjimo

Stebėk ir patirk viską, kas vyksta, bet neįsitrauk į tai, nesusitapatink su personažu, kad ir kokį vardą tavo kūnui davė tėvai.

Ryčio koja ant vulkaninių uolų Atlanto vandenyno pakrantėje, kur įspūdingos bangos skalauja juodąsias uolas ir tai atspindi žmogaus jėgą ir šviesą, ji stipresnė už bet kokį sunkumą

Tu nesi mintys. Tu nesi emocijos. Tu nesi potyriai. Tu nesi sunkumai ir negatyvumai. Tu nesi nerimas. Tu nesi kaltė. Tu nesi baimė. Tu nesi gėda. Tu nesi ego. Tu Esi.

Aš gyvenu Stebėjime. Mano visas dėmesys ir energija yra “atsitraukusi” nuo pasaulio į vidų, ir aš viską stebiu. Stebiu savo mintis, stebiu savo jausmus, visą parą skenuoju ir stebiu, kas vyksta kūne. Jaučiu visas energijas, vaikštančias per jį. Visus sunkumus. Kai kas nors nutinka sunkaus – iš karto atiduodu tai į Dievo rankas ir paleidžiu savo asmeninę kontrolę. Ir tada viskas prateka laisvai ir neužstringa.

Būk Stebėjime. Tu ne maža limituota baimių pilna dėžė. Tu daugiau! Atsitrauk.

3. Laikyk dėmesį kūne, bendraujant su kitais

Dienos metu, sutikus bet kokį žmogų ir turint bet kokį pokalbį, visada laikyk dėmesį savo kūne ir stebėk tik savo kūną.

Rytis tyrinėja vandens pasaulio grožį ir akvariume susirado netikėtą draugę, galbūt pakviesim ir ją į Jausmų Sesijas

Mes nuolat kuriame projekcijas į kitus žmones ir beveik niekada nematome bei nepatiriame tikrų žmonių, kas jie yra iš tikrųjų. Mes matome savo skausmą, savo pavydą, savo nerimą, savo baimes, savo kaltes.

Norint išeiti iš to ir paleisti visą tai, prisiimk visą atsakomybę už savo projekcijas ir tai, ką jauti būnant prie kitų žmonių ar su jais kalbant.

Jie nesusiję su tavo jausmais. Jeigu tau kyla erzulys ar pyktis, kai matai ar girdi kokį nors žmogų – tai ne jis “siunčia negatyvias bangas į tave”. Tai tavo kylantis jausmas tavo kūne. Tas žmogus tik aktyvuoja tai, ko nenori matyti ir pripažinti savyje.

Kai išjauti jausmus ir nebeužslopini jų, projekcijos mažėja, tirpsta. Pradedi matyti žmones kitaip, nei per emocijas anksčiau. Atsiranda meilė, natūralus priėmimas, draugystė, aiškumas. Drama išsitrina.

Visada stebėk norą kaltinti kitus už tai, kaip jautiesi, ir nebedaryk to. Sustabdyk save. Skausmas vistiek lieka tavyje, kol su juo nesusitinki. Kartais bėgame visą gyvenimą nuo skausmo, kurį išjausti užtruktų 10 min. Jausmų Sesijoje. Taip išsvaistai visą gyvenimą ir savo laisvę.

4. Valgyk šviežius, sultingus vaisius

  Dauguma dar nekalba apie tai, tačiau tai yra vienas didžiausių žmonijos atradimų - vaisių mitybą ir kūno pokytis juos valgant - neįtikėtini rezultatai

Valgyk daug šviežių, sultingų vaisių, vaisių skysčių. Bent jau pusryčiams.

Jeigu man sumokėtų milijardą eurų ir sakytų: “Ryti, nebevalgyk niekada daugiau žalio maisto ir vaisių, valgyk normaliai kaip visi.” – Nepriimčiau pasiūlymo.

Vaisiai yra gyvybė. Kitas maistas nėra gyvas. Išgyvenimui tinka viskas, bet klestėjimui ir karalystei – vaisiai. Tai, kas sultinga ir šviežia.

Jeigu to nedarai, pralaimi milijardą eurų. 😛

P.S. Čia ne liepimas, o draugiškas pasiūlymas. Turiu labai atsargiai tai rašyti, nes daug žmonių jaučia įtampą ir skausmą kalbant apie mitybą.

Bet tai – lyg diena ir naktis, kaip skiriasi kūnas ir jausmas, kai pilve skirtingas maistas. Niekada negrįžčiau į “normalią visuomenės mitybą su kiaušiniais pusryčiams”.

5. Jausmų Sesija sunkumams paleisti

Iškilus bet kokiam sunkumui, skirk nr.1 prioritetą Jausmų Sesijai ir pagulėjimui su raiščiu bent 10 min.

Tai aukso skrynia. Tai rojaus avinėlis. Išmok tai, daryk tai, praktikuok tai. Pasikeis tavo realybė. 😛

Mano protas, kūnas ir sąmonė per 3 metus persirašė tiek, lyg būčiau nugyvenęs ir patyręs 200 metų.

Jaučiant bet kokią dramą, įtampą ar sunkumą viduje (viską, kas nėra lengvumas ir džiaugsmas):

Atsigulk patogiai ant lovos, užsidėk ant akių skarelę/maikutę/raištį, padėk rankas delnais žemyn šalia klubų, iškvėpk giliai orą, ištark viduje, kad atiduodi savo sunkumą į Dievo rankas, į Šaltinį, ir visą dėmesį sukoncentruok į vietą kūne, kur labiausiai spaudžia.

Nebejudink kūno, kad ir kas vyktų. Tiesiog lauk, kol vyks operacija. Laikyk dėmesį kūne, toje vietoje, kur spaudžia.

Pabūk 10, 15 min. (ar ilgiau, jei nori). Palauk, kol pajusi lengvumą. Jis visada ateina pabaigoje. Tiesiog palauk ir nejudėk. Kantrybės.

Atsikelsi kitomis akimis ir jausmu. 🌺

(Jeigu šie patarimai tave įkvėpė ir nori dar daugiau palaikymo bei praktikos, kviečiu prisijungti į sekmadienio sesijų grupę už simbolinę padėką 9 Eur / mėn. >> paspaudus čia <<)

Ačiū tau, kad eini kartu,
Laikykis ir apkabinu!
Atiduok savo sunkumą tu,
Kad būtum vėl laisvu vaiku 💜

Rytis (su mylima Violeta)

Pasidalink su Facebook draugais

Jeigu jauti, kad šis tekstas palietė kažką gilaus ir jautraus tavyje ir nori sužinoti dar daugiau gyvenimo paslapčių, patirti tai, ką giliai širdyje jauti, bet nerandi to šiame pasaulyje, junkis prie mūsų Akademijos bendruomenės. 

Dalyvauk net 6 Zoom susitikimuose per mėnesį, klausyk Violetos gydančių meditacijų ir perimk mūsų paslaptis. Kartu mes galime padėti tau atrasti vidinę ramybę ir saugumą. Pradėk savo gilios transformacijos kelionę dabar – prisijunk į mūsų artimą bendraminčių ratą ir leisk sau augti bei klestėti visose gyvenimo srityse. 💜

>

Kurį pasaulį maitini – vidinių jausmų pasaulį, savo širdies ir Dievo vedimą ar minčių, programų, argumentų ir baimių pasaulį? Kurį laistai savo laistytuvu per dieną daugiau? Pažiūrėk, kaip kūnas jaučiasi, kai pagalvoji apie Dievo balsą ir jo vedimą, nerūpestingumą, neatsakomybę, nekontroliavimą, visišką paleidimą, ir kaip kūnas jaučiasi, kai tu saugaisi, bijai, suspaudi save, neleidi sau, bėgi, slepiesi, jauti kaltę. Kaip manai, kokioje energijoje kūnas labiau klesti, išlieka jaunas, gyvas, sveikas ir stiprus? Ar Dievo ir širdies balso sekime, ar baimės ir kaltės programų palaikyme?

Visiškai nesvarbu, koks tavo gyvenimas buvo iki šios akimirkos, nesvarbu, ką pridarei ir ko nepridarei – mes visi visko pridarėm ir nepridarėm – šita akimirka yra naujas lapas, nauja reinkarnacija, naujas Dievo pasaulis. Ir šią akimirką tu gali pasirinkti savo širdimi kryptį – į baimę, kaltę, trūkumą ir užspaudimą arba į Dievą, į vidų, į laisvę ir savo karališkumą. Kai tai skaitai, gali kilti minčių: ,,Skamba gražiai, bet kaip tai padaryti, tai ne man, nežinau, kaip iš to išeiti, visą gyvenimą buvo taip”. Tai tik baimės, kaltės ir proto mintys, netikėk jomis, nebelaistyk jų. Palik jas, tegul jos ateina, bet, kai jos ateina, pažymėk jas, kaip paukštukus žiedeliu pažymi prižiūrėtojai, kad, jeigu jie išskrenda ir juos pagauna vėl, atpažintų, kuris yra kuris, ir taip apie juos renka informaciją. Lygiai taip pažymėk visas savo mintis naudojant savo dėmesį ir stebėjimą – pažiūrėk į mintį, pagauk ją savo žvilgsniu, uždėk ant jos žymę, kad “aš jau pamačiau tave, tu jau pamatyta, pažymėta”, ir paleisk. Leisk jai eiti, nebesaugok jos. Daugiau nieko neturi daryti. Tu ją pažymi, uždedi ant kojos žiedelį ir, kai ji išeina, tu ją paleidi. Nebėk paskui ieškoti jos, nes gali ją sekti savo kompiuteryje – tavo duomenų bazėje ji jau įrašyta. Taip pastebėk visas savo mintis, kurios sukuria bet kokį limitą. Pažymėk jas ir paleisk. Stebėjimas yra tam, kad pažymėtum. Neturi su jomis kovoti, neturi maištauti prieš jas. Tu esi tiesiog prižiūrėtojas, kuris pastebi ir pažymi viską, ko nebenori daugiau patirti gyvenime, ir paleisk tai.

Jeigu jauti dar bet kokią savo kontrolę, bet kokį laikymą, atpalaiduok jį, tegu ištirpsta. Ar jauti meilę savo kūnui? Ar gali pasakyti savo kūnui “Aš myliu tave”? Pajausk, kokį jausmą sukelia šis klausimas. Gali pasakyti savo kūnui: “Aš myliu tave, tu nuostabus” ir pajausk, kas vyksta kūne. Leisk visoms visoms energijoms eiti, kilti, plėstis, spausti, judėti, būti. Dabar esi indas, per kurį važiuoja traukiniai – skirtingos energijos, skirtingos vibracijos. Nesvarbu, ar jauti daug jų ar mažai, bet leisk viskam vykti, kad ir kas vyksta šią akimirką ir visiškai nesikišti į tai, atiduoti tai į Dievo rankas, palikti savo kūną, palikti visą šį pasaulį, išeiti atostogų.

Jeigu ateina kokios nors mintys, visiškai nieko nedaryk dėl to. Tu esi erdvė, į kurią mintys ateina ir išeina, kurioje viskas vyksta, pasirodo ir dingsta. Visiškai nieko neturi daryti. Pasitikėk, leisk akimirkos energijai tave nešti ir atnešti visa, ko reikia. Jeigu akimirka atneša mintis ir aktyvų protą, vadinasi – tai pats tobuliausias dalykas, kuris gali dabar nutikti, būk atviras(-a) viskam, visoms mintims ir protui, tegu vyksta, tegu ateina – duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką. Duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką.

Jei jauti, kad kažką dar saugai, priešiniesi ir blokuoji, pabandyk tai atpalaiduoti ir visiškai nebedėti jokių pastangų. Kaip vėjo plaikstomas maišiukas juda ore iš kairės į dešinę, aukštyn, žemyn, taip ir tu leisk energijoms ir vibracijoms tave mėtyti į visas puses: aukštyn, žemyn, į protą, iš proto, į jausmus, iš jausmų, į stebėjimą, iš stebėjimo. Leisk viskam viskam vykti, duok viskam laisvę, tegu kyla, tegu juda, tegu teka ir tirpsta. Absoliučiai nieko nedaryk, nesistenk būti stebėjime, net nestebėk. Neleisk savo protui nieko pačiupti – jokios praktikos, jokio metodo, jokio veiksmo, nieko nereikia. Jeigu ateina mintis ,,Kaip nieko nedaryti, tai ką man daryt, kad nieko nedaryt?” – eina šikt jinai, nieko nedaryk dėl tos minties, pamiršk net stebėjimą. Kas lieka?

Tik tu su savim dabar. Tai ir yra gyvenimas – tu dabar. Visa kita netikra, visa kita eina šikt. Tik Tu ir Dabar.

Iš pradžių klausiau, ar gali pasakyti, kad myli savo kūną, dabar noriu pratęsti ir paklausti – ar gali pasakyti: ,,Aš myliu šį pasaulį, aš myliu Žemės planetą”? Ar gali pasakyti, koks tavo santykis su šiuo pasauliu, su Žeme – ar gera čia būti, ar nekenti čia būti? Pajausk vidumi – ar nori apkabinti Žemę, ar nori pasiimti kūjį ir sudaužyti viską, išsilaisvinti iš šios planetos ir visos kančios, kurią čia patyrei. Jei renkiesi kūji, leisk sau patirti šią energiją, kaip tu daužai viską, kad tu nekenti, kad pyksti, kad tave užkniso. O jeigu myli, pajausk, ar neapgaudinėji savęs ir ar po ta meile nėra paslėptos agresijos ir nekentimo. Būk nuoširdus(-i) sau, kai klausi šitų klausimų.

Kad ir ką jauti dabar – nesipriešink, leisk viskam būti. Ir nieko daugiau nedaryk. Noriu, kad pajaustum savo visą kūną periferiškai, viską kartu nuo galvos iki kojų, pajaustum, kokia dabar yra jo energija, jo vibracija, jo energijos kokybė. Tiesiog pajausk. Pajausk, ar dar yra kokių nors jausmų, emocijų, energijų kūne – galvoj, krūtinėj, pilve, saulės rezginy ar dar kur nors. Jeigu yra, susikoncentruok į bet kurį energijos kamuolį ir pabūk su juo, skirk jam savo dėmesio, energijos, bet nekeisk jo. Pabūk su juo kartu. Stebėk visą savo kūną periferiškai, kas vysta, kaip jis pulsuoja, gal energija teka, gal elektra jaučiasi, stebėk ir jausk, kas kūne vyksta būtent dabar.

Jeigu patiko nieko nedaryti, būti, jausti, stebėti, žinok, kad ši kokybė gali būti su tavimi visą tavo likusią dieną. Paprašyk to dvasios, Dievo. Sakyk: ,,Aš noriu jaustis taip visą dieną”. Turėk tokią intenciją, ir tai išsipildys. Prašyk, ir bus padaryta.

Noriu labai padėkoti tau, kad skaitei šį laišką, kad renkiesi šią erdvę, o ne milijoną kitų dalykų pasauly šią akimirką.

Gera įtraukti tave į mūsų jautrią šeimą, į mūsų ratą, į mūsų energiją, kur jaučiame savo jausmus ir nebijome pažiūrėti į save. Gera širdy stebėti, kaip visi aplinkui plečiasi, kyla, bunda. Ir tegu viskas, kas sunku, ištirpsta kaip sniegas pavasario saulėj. Su meile. Rytutis 😛