Šiandien pas mane nuostabi diena. Išlindo saulė, sniegas, balta… Ir šiandien aš labai noriu pakviesti tave pagalvoti apie vieną dalyką ir tai yra apie savo norus.
Apie norus, savo tikrus norus. Galbūt užspaustus norus, galbūt norus, kurie yra nedvasingi, dėl to neleidi sau norėti to. Galbūt norus, kurių tu nori, bet kiti žmonės sako, kad tai nevyriška, nemoteriška, kad tai per daug vaikiška ar nerimta ir panašiai ir taip toliau…
Mano broli, sese, klausyk atidžiai. Mes viduj esam vaikai! Mes viduje esam visiškai “crazy”, spontaniški, nurauti, beprotiški Dievo vaikai. Ir mes kartais norim visokių dalykų. Mes norim žaisti gyvenimą be limitų, be taisyklių, be proto, be nieko. Mes norim žaisti gyvenimą taip kaip mes norim žaisti gyvenimą. Ir jeigu kažkas mums trukdo žaisti mūsų gyvenimą taip kaip mes norime, mes viduje jaučiamės labai negerai ir jeigu mes tikim visu tuo – tada atiduodam savo jėgą ir energiją tam. Pavyzdžiui:
Kartais aš noriu pažaisti su kompiuteriu žaidimus ir ankščiau sau neleisdavau, sakydavau sau: “Ryti, gi pažiūrėk kokia tavo dvasingumo kelionė didelė, kiek tu jau visko patyrei, kaip čia žaisi su kompiuteriu dabar, taigi tai jau praeitis, tu gi jau nebe vaikas, tu suaugęs, rimtas vyras, dvasingas žmogus..?” Ir mano vidus, mano vaikiška širdis, kartais tiesiog nori pažaisti žaidimų ir aš neleisdavau sau to, nes sakydavau sau, kad tai yra nedvasinga ir taip užblokuodavau, užspausdavau šitą savo norą. Tada būdavau jo labai rimtas, bet viduje jausdavausi blogai… Tad šiandien aš leidžiu sau žaisti!
Dar kartais noriu, dabar jau mažiau, bet vistiek dar kartais noriu nusirauti ir su maistu, ne tik kompiuteriniais žaidimais. Leidžiu sau suvalgyt ką nors, ko šiaip tikrai nevalgyčiau, vien dėl skonio, paragauti, prisiminti žmonių sukurtus skonius. Būna visokių keistų ir “kvailų” noru gi kartais?
Bet jie nėra keisti ar “kvaili”, realiai jie yra mūsų vaikiški tyri norai gyvenantys mūsų viduje ir jeigu aš neleščiau sau, sakyčiau “ne Ryti tu vaisiavalgis, tu negali norėti to, tu vedi žmones valgyti daugiau vaisių ir kaip tu čia dabar valgysi kokią tortiliją ar picą, kaip tu čia valgysi aplamai tai kas ne vaisiai?” Jeigu uždrauščiau sau tai viduj, išduočiau save ir būtų liūdna mano vaikiškai širdžiai ir tada būčiau jo “labai rimtas vaisiavalgis”, bet išduočiau savo vidų.
Kitą kart aš noriu užsiimti kokia veikla, kuri iš vis yra beprotiška, kuri neturi jokios prasmės. Kad ir kokią veiklą sugalvočiau sau dienos metu, kad ir kokia ji būtų nurauta ar keista, kartais ateina mintys, kad kam daryti tai, juk nėra jokios prasmės, gal geriau ką nors rimto nuveikiti, kad pinigų daugiau uždirbti, kam čia tom kvailystėm užsiimti, juk pinigų iš tos keistos veiklos neužsidirbsi? Ir tada aš neišnaudoju savo kūrybos energijos, kuri nori išsiskleisti, išsilieti į šitą keistą, “kvailą” veiklą. Bet kartais yra noras tiesiog paprastai nueiti ir padaryti kokią nesamonę, tiesiog visišką nesąmonę dienos metu!
Pavyzdžiui, nufotkinti kaip perku draugui alų ir paskelbti nuotrauką viešai ir tada žmonės galvojo, kad aš sau perku ir po ten prirašė komentarų visokių hehe. Galėčiau to ir nedaryti, nes tai nerimta, bet mano kūryba yra tokia. Ir ką aš noriu pasakyti tau iš šito įrašo šiandienos…
Noriu taves paklausti, kad tu paklaustum savęs – ko gyvenime tu nori, bet neleidi sau nes tai yra nedvasinga, nerimta, neprasminga, neatneš pinigų tau, per daug suaugęs jau esi, negalima?
Ko gyvenime tu nepadarei, ką norėtum padaryti? Ko neleidai sau dėl begalės priežasčių, dėl kitų žmonių nuomonių ir t.t? Kokie yra tavo norai tavo vaikiškos širdies, ko tu sau neleidi?
Ir aš kviečiu tave pagalvoti apie tai šiandien ir jeigu išeina tau – padaryti kažką iš tų norų bent vieną dalyką. Jeigu nori pažaisti su kompiuteriu kokį nerimtą bet tau smagų žaidimą, kviečiu tave įsijungti kompiuterį, žaidimą ir pažaisti tą žaidimą. Jeigu tu nori pastatyti besmegenį lauke kaip vaikystėje, nueik ir pastatyk besmegenį, įkelk nuotrauką draugams ir sakyk va pastačiau besmegenį ir eina šikt visi, dabar žaisiu gyvenimą. Jeigu tu nori suvalgyt bandelę kaip mokykloje kažkada, bet neleidi sau, suvalgyk ir pažiūrėk kas nutiks!
O gal tu nori parašyti kokiam senai pažystamam draugui ar vaikystės meilei, kuriai niekad nepasakei ką jautei jai, kad mylėjai ją. (Esu sutikęs labai daug žmonių savo kelionėje, kurie neišsakė savo jausmų tam tikriems žmonėms, ir dabar labai gailisi to.) Tad jeigu yra žmonių, kuriems kažko neišsakei, bet labai norėjai išsakyti, aš kviečiu tave parašyti tam žmogui laišką ir pasakyti kaip jauteisi ir jautiesi!
Mano drauge, šiandien yra diena apie norus ir leisti sau atspausti visus norus, atspausti jų energiją!
Visi mūsų norai yra Dievo norai, žinok tai! Visi visi troškimai – mes jų nesugalvojam. Jie visi ateina iš Dangaus. Visi norai mūsų ateina iš to paties Šaltinio! Tai jeigu aš jaučiu širdy norą ir noriu žaisti kompiuterinius žaidimus, prisivalgyti bandelių, padaryt besmegenį, išsikepti sausainių (kačiukų formos), ar meduolių – jeigu aš sugalvoju taip, tai žinok, kad tai ne tu tai sugalvojai, o tai atsiunčia Šaltinis, Dievas, Gyvenimas, ar kad ir kokiu žodžiu tai pavadinsi! Ir kaip gali būti norai blogi, jeigu jie ateina iš tos pačios vietos kaip ir viskas ir visa kita?
Viskas yra Dievas, viskas yra Šaltinis, viskas yra iš ten pat! Dėl to, jeigu mes atmetam kažką iš ten ir neleidžiam sau to norėti, neleidžiam sau to matyti, mes nukertam save pusiau, mes išdalinam save ir nesijaučiam pilni ir nesijaučiam totalūs… Totalus žmogus sau leidžia viską! Leidžia sau visko norėti, leidžia sau viską viską daryti, leidžia sau viską viską jausti. Tai nereiškia, kad tu turi daryti viską ką nori ar valgyti viską ką nori, bet be galo svarbu leisti sau tai daryti. Leisti sau tai daryti ir jeigu iš tikrųjų nori – tada darai. Žodžiu, nuoširdžiai leisti sau viską norėti, atspausti visus savo norus. Tada gyvybė teka per tavo kūną ir tu jautiesi gyvas!
Žinok, kad viskas yra dvasinga, absoliučiai viskas. Viskas yra dieviška, viskas yra iš ten pat ir tu žinok, kad aš tave laiminu norėti visko ir daryti viską, ką tik tavo vaikiška širdis nori! Tegu ji džiaugiasi, tegu jinai žaidžia, tegul jinai kyla aukštyn, švyti dar labiau ir tegul jinai irgi būna gyva ir visiškai visiškai laisva.
Apkabinu tave!
R.